- užranta
- ùžranta sf. (1) NdŽ, DŽ1 užrantyta vieta, užkarta, įrėža: Laibajame ragelio gale padaro užrantą, kad, tušką (spenį) užmovus ant ragelio galo, galėtų jį užrišti TDrI111. Jonas atkirto vėzdo galą, vieną galą nudrožė laibesniai, o ant driūktesniojo galo išpjovė keletą užrantų, pri kurio pririšo linus Rp.
Dictionary of the Lithuanian Language.